Popieriaus pramonė yra tvari, ekologiška ir mažai anglies dvideginio išskirianti pramonė. Be to, cikliški ir nenutrūkstami pagrindiniai kasdienių chemikalų, maisto ir gėrimų poreikiai, kurių pakuotėje yra, nesikeis. Nors pakavimo popieriaus paklausa avalynės, drabužių, žaislų ir baldų pramonėje labai sumažėjo, elektroninės prekybos pakuotės, vis daugiau žemės ūkio produktų pakuočių ir išmaniųjų galinių produktų pakuočių šią spragą užpildė. Galima sakyti, kad Kinijos popieriaus gamybos ir pakavimo pramonės šakos nėra atsistojusios.
Antra, popieriaus pramonės gamybos pajėgumai yra palyginti koncentruoti, ir dauguma jų yra ramsčių įmonės įvairiuose regionuose. Čia pagrindinės popieriaus pramonės įmonės išdrįsta veikti turėdamos dideles skolas, o bankai ir vyriausybės turi besąlygiškai jas remti. Jei popieriaus pramonės verslo sunkumai ir toliau blogės, tikėtina, kad vietos valdžios institucijos sulaužys šią pusiausvyrą, pašalindamos daugybę mažų ir vidutinių popieriaus įmonių, taip stipriai remdamos žaliavinio popieriaus kainų kilimą.
Rugpjūčio viduryje, staigiai nukritus renminiams 3%, Pietryčių Azijos šalys smarkiai nuvertino savo valiutas, nesukeldamos vilčių, kad ši devalvacijos banga paskatins eksportą. Jei rugsėjį eksportas ir toliau mažės, nuolatinis renminbi devalvacija taps didelės tikimybės įvykiu. Tokiu būdu Kinijos popieriaus kompanijos, kurios buvo priverstos nevilties, turi tik vieną kelią-arba uždaryti, arba griežtai kelti kainas.
Galiausiai, nepaisant to, kad daugelis spalvotų spausdinimo, kartoninių ir spausdinimo gamyklų išreiškė savo nesugebėjimą pakelti bazinio popieriaus kainų padidėjimo, 2015 m. Pirmojo pusmečio 26 biržoje kotiruojamų bendrovių finansinės ataskaitos rodo, kad pirmaujančių pakuočių ir spausdinimo įmonės yra gana akinančios, o tai įrodo, kad pakavimo ir spausdinimo pramonė labai domisi baziniu popieriumi. Vis dar yra tam tikras kainų padidinimo įperkamumas.
