Popieriaus gamyba yra tradicinė daug kapitalo reikalaujantis gamybos sektorius. Jos produktų kokybė ir jos meistriškumas yra išlikimo pagrindas. Gamybos pajėgumų didinimas ir rinkos dalies padidėjimas, daug didesnis nei konkurentų, yra pagrindinės jos spartaus vystymosi varomosios jėgos. Tačiau šiandien rinka, supanti aplinka ir vartotojai pasikeitė. Tradicinis gamybos pajėgumų ir rinkos užėmimo būdas taip pat susidūrė su aršeseste konkurencija. Tačiau pats popierius, ištekliai ar popieriaus gamybos žaliavos visada yra pramonė. Svarbiausias vystymosi veiksnys.
Tik tos bendrovės, kurios pereina prieš srovę, kad kontroliuotų žaliavų kanalus, aktyviai plėsdamosi, kad padidintų rinkos dalį, o kainų orientavimas gali pasiekti pelną, viršijantį pramonės vidurkį. Be to, popieriaus gamybos įmonės taip pat turėtų aktyviai plėsti vartotojų grandies rinką, atrasti ir gaminti rinkai reikalingus produktus, atsižvelgiant į didėjančius klientų poreikius įvairiems popieriums. Bendrasis principas turėtų būti išplėsti nuo didelio turto iki lengvojo turto. Tai tiesiog toliau plėsti tam tikros popieriaus rūšies skalę. Kai kurias užuominas galima pamatyti lyginant su kai kurių užsienio finansuojamų įmonių, tokių kaip "Stora Enso" ir UPM, praktika. Pagal šią logiką mes optimistiškai vertiname miško žemės išteklių statybą Pietryčių Azijoje ir "Sun Paper", kuri aktyviai dalyvauja diferencijuotoje plėtote, stebėdama vidaus popieriaus bendroves.
